priemoningas

priemonìngas, -a adj. (1) 1. stropus, rūpestingas.

priemonìngai adv.: Pastatė teipogi, darydamas priemoningai, visą mūrą, kuris buvo nugriuvęs Ba2Krn32,5. Reikia jį (darželį) priemoningai įtaisyti ir uždiegti rš.

2. išrastas, dirbtinis: Žmogus išmoko priemoningu būdu atgrąžinti žemei fosforinę rūgštį rš.